Kačiukai skiepijami 8 ir 12 savaičių amžiaus, skiepo kaina 16 eurų.

Jei įsigijote, ar planuojate įsigyti katę, derėtų neužmiršti, kad ji taip pat gyvas sutvėrimas kuris, kaip ir žmogus, gali sirgti tiek sloga, tiek plaučių uždegimu, gali priaugti per daug svorio. Bet kates kamuoja ne tik „žmogiškos“ ligos. Yra specifinių ligų, kuriomis serga tik katės, o pavojingiausios iš šių ligų infekcinės, kurias sukelia virusai ir bakterijos.

Infekcinės ligos perduodamos kontakto su kitais gyvūnais metu, per maistą, vandenį, kergimo metu, jas gali pernešti ir žmogus (pvz. per batus, apklotus ir pan.).

Nuo daugelio ligų, kuriomis serga katės, yra išrasti skiepai, bet kažkodėl šeimininkai savo kates vis dėlto dar skiepija rečiau negu šunis. Persirgusios katės dar ilgai tampa virusų nešiotojomis ir gali užkrėsti kitas kates.

Aišku, jei jūsų katė niekada neišeina į lauką, nebendrauja su kitais gyvūnais, visais įmanomais skiepais skiepyti tikrai nereikia. Tačiau nuo pavojingiausių ligų, kurias kad ir ant batų iš lauko gali parnešti šeimininkas skiepyti būtina. Lietuvoje pagrindinėmis (būtinomis) vakcinomis laikomos vakcinos: nuo pasiutligės, panleukopenijos, virusinio rinotracheito ir kalicivirozės. Kiti skiepai yra papildomi. Dažniausiai katės skiepijamos kombinuota vakcina nuo kelių ligų.

Pasiutligė – tai labiausiai žinoma, plačiai daugelyje šaltinių aprašyta labai pavojinga liga. Vakcinacija nuo pasiutligės Europos sąjungoje yra privaloma. Pasiutligės virusą platina sergantys gyvūnai su seilėmis, kuomet jie įkanda sveikam gyvūnui ar žmogui. Katės yra iš dalies atsparios pasiutligės virusui, tačiau joms pasiutligė nustatoma dažniau, negu šunims, todėl neskiepytos jos gali kelti didelį pavojų žmogui. Ypač žinant, kad ši liga nepagydoma. Pasiutligės virusas pažeidžia smegenis bei nervus, keičiasi gyvūno elgsena, jis tampa agresyvus, prasideda traukuliai, judamojo aparato sutrikimai, gali bijoti vandens. Ši liga nepagydoma, ja susirgus gyvūną tenka užmigdyti. Kadangi liga labai pavojinga ir žmogui, tai skiepydami saugote ne tik savo katę, bet ir savo šeimą.

Kačių maras (panleukopenija) - labiausiai pažeidžia jaunas kates. Susirgusios jos greitai pavargsta, pradeda karščiuoti, praranda apetitą, vemia, viduriuoja skystai ir su krauju, vėliau dėl skysčių netekimo greitai nusilpsta ir gali nugaišti. Panleukopenijos virusai labai paveikia katės imunitetą, todėl, net jei ir pasveiksta, katės būklė atsistato tik per ilgą laiką ir ji vis tiek lieka jautri kitoms ligoms. Kačių maru persirgusių kačių mažyliai gali gimti su koordinacijos sutrikimais. Dažniausiai tai mirtina liga, tačiau vakcinavimo dėka ji nėra labai paplitusi. Šia liga katės užsikrečia prarijusios virusą. Virusai yra mažučiai, mikroskopiniai, aplinkoje jie išlieka gyvybingi labai ilgai, mėnesiais ir metais, todėl vienintelis kelias nuo jų apsisaugoti – skiepyti. Šios ligos vakcinos sudaro pilną apsaugą nuo panleukopenijos.

Virusinis rinotracheitas (kačių gripas) ir kalicivirozė. Daugumą viršutinių kvėpavimo takų ligų katėms sukelia kačių herpes virusai (virusinį rinotracheitą) arba kalicivirusai. Jais užsikrečiama katėms bendraujant tarpusavyje, liečiantis nosimis arba per vandenį, maistą, užkrėstus indus. Užsikrėtusios katės greitai pavargsta, ašaroja akys, iš nosies bėga išskyros, pakyla temperatūra, atsiranda akių uždegimas (konjunktyvitas), katė seilėjasi, kosti. Kosulys dažnai komplikuojasi į plaučių uždegimą. Katės praranda apetitą, nenori ėsti, nes negali užuosti maisto. Dauguma kačių pasveiksta savaime, bet kai kurioms katėms liga perauga į lėtinę formą. Tokios katės kurį laiką atrodo sveikos, tačiau esant stresinėms situacijoms pradeda čiaudėti, sloguoti, ašaroti būtent dėl organizme esančių virusų. Virusinis rinotracheitas yra sunkiai pernešama liga, jo lėtinė forma kartais pasireiškia nuolatiniu akių sudirgimu ir ragenos ligomis. Kalicivirusais užsikrėtusios katės gali sirgti dar ir pastoviai atsinaujinančiomis dantenų ligomis. Užsikrėtę katės tampa viruso platintojomis maždaug metus laiko, todėl gali užkrėsti kitus gentainius. Vakcinuotos katės šiomis ligomis gali sirgti, bet ligos forma būna daug lengvesnė.

Katės gali būti skiepijamos ir nuo kačių leukemijos, chlamidiozės, bordateliozės ir kitų ligų, bet jos jau nėra pirmojo būtinumo. Papildomomis vakcinomis dažniausiai katės skiepijamos veislynuose, kur yra didelis kačių susibūrimas.

Kada geriausiai kates skiepyti?

Pirmą kartą kačiukai skiepijami trijų mėnesių amžiaus, o po mėnesio revakcinuojami dar kartą. Suaugusią katę skiepyti reikia vieną kartą per metus, nepriklausomai nuo to ar katė išeina į lauką, ar ne. Maždaug savaitė prieš vakcinaciją būtina sušerti vaistus nuo kirminų. Jei kirminų iš organizmo nepašalinsite, skiepas gali sukelti komplikacijas arba net mirtį. Skiepijamas kačiukas ar katė turi būti sveikas, neturėti blusų. Negalima skiepyti kačių po operacijos ar sveikstant po ligos. Prieš skiepijimą reikėtų vengti streso (persikėlimo į naują vietą, triukšmingų vakarėlių, svečių).